- slimpa
- slìmpa sf. (1) 1. bot. tūba (Verbascum): Slìmpą palenk, kad kirmis išeitų iš ausies kiaulės J. 2. scom. Skr kas slampinėja nieko neveikdamas, tinginys: Kas dilius, tas slìmpa, kurs slimpinė[ja] J. Nebūk toks slìmpa ir neslimpinėk pakampiais lyg darbo neturėdamas Jrb. O tu slìmpa, ar neisi malkų kapoti?! Br.
Dictionary of the Lithuanian Language.